Kas užmerkia akis prieš korupciją FNTT?
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) tyrėjos Linos Andriuškevičienės bylą dėl piktnaudžiavimo ir neteisėto informacijos, sužinotos tarnyboje apie privatų gyvenimą panaudojimo, aiškėja, kaip generolo Romualdo Boreikos valdymo laikais ir tarpuvaldžiu buvo suaugę įtariamieji ir pareigūnai, iš tarnybos galėjo būti nutekinama informacija apie slaptus tyrimus, o prieš nepaklusnius tyrėjus net sukurpiamos ir baudžiamosios bylos.
Supuvusi FNTT
„Pradėjau ikiteisminį tyrimą dėl galimo apgaulingo apskaitos tvarkymo, o vėliau buvo tyrimas papildytas kitu nusikaltimu – didelės vertės turto iššvaistymo ir nusikalstamu bankrotu“, – LNK „Alfa“ savaitei“ sakė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėja Lina Andriuškevičienė.
L. Andriuškevičienė iki sulaikymo ir nušalinimo tyrė „Vilniaus sadutės“ bylą, kurioje įtarimai buvo pateikti ir Vilniaus Versače vadintam verslininkui Remigijui Andriūnui, kartu su partneriais turinčiam gerų ryšių teisėsaugoje.
FNTT tyrėjai L. Andriuškevičienei ir kitiems tarnybos pareigūnams jau po pirmųjų kratų kilo įtarimų, kad bylos duomenys be tyrėjos žinios perduodami vadinamam Vilniaus Versačei – jis žinojo, kad klausomasi pokalbių telefonu, taip pat, kokius ketinama pateikti įtarimus.
„Tuomet, kai tyriau bylą, tik suvokiau, kad mano turima informacija nutekinama, kas galėjo padaryti, nenumaniau. Dabar žinau daugiau“, – sakė FNTT tyrėja.
Pareigūnai: FNTT vadovai dirbo įtariamiesiems
 
Teisme liudytojais apklausti kiti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos operatyviniai darbuotojai ir tyrėjai taip pat atskleidė skandalingus faktus, kad slapta klausant įtariamųjų buvo galima suprasti, kad sukčiavimu stambiu mastu įtariami asmenys žino, kad jų pokalbių klausomasi, jog planuojama juos apklausti ar net sulaikyti.
FNTT pareigūnai teismui pareiškė, kad slaptą informaciją verslininkams galėjo perduoti FNTT Vilniaus apskrities skyriaus viršininkas Vidas Vinskus ar jo pavaduotojai.
Be to, teismo proceso metu atskleista, kad FNTT Vilniaus apskrities skyriaus vyriausioji tyrėja Snieguolė Uždanavičienė darydavo spaudimą ikiteisminiuose tyrimuose, neteisėtai prašydavo pateikti informaciją apie planuojamus tyrimo veiksmus, kurie vėliau, tikėtina, atsidurdavo pas įtariamuosius.
Įsipainioję ir sostinės prokurorai
Maža to, nepaklusnūs tyrėjai buvo spaudžiami ir pasitelkus ikiteisminiams tyrimams vadovaujančius Vilniaus miesto apylinkės prokurorus. Pareigūnai liudija teismui, kad šioje prokuratūroje įtakingų ryšių turi S. Uždanavičienė. FNTT operatyvinių padalinių pareigūnai teismui aukščiausius FNTT ir FNTT Vilniaus apskrities skyriaus pareigūnus apibūdina kaip kriminalinio mąstymo asmenis.
S. Uždanavičienė: Kodėl turėčiau kieno „sapaliojimus“ jums komentuoti? Kodėl aš turėčiau?
Žurnalistas: Jūsų poziciją norėčiau išgirsti.
S. Uždanavičienė: Jūs mano poziciją išgirdote.
Įtariamųjų ryšiai STT
Tiesa, pati S. Uždanavičienė teisme paliudijo, kad degalinėje matė vadinamąjį Vilniaus Versačę draugiškai bendraujant ir su tuometiniu vienu iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovų. STT agentai ir sulaikė „Vilniaus sadutės“ bylą tyrusią L. Andriuškevičienę. Ji mano, kad ikiteisminis tyrimas prieš ją ir pradėtas norint nušalinti nuo „Vilniaus sadutės“ bylos.
„Buvo siekiama mano tyrimą įtakoti ir jį nutraukti, kad asmenys, padarę sunkius nusikaltimus, išvengtų baudžiamosios atsakomybės“, – sako FNTT tyrėja L. Andriuškevičienė.
Specialiųjų tyrimų tarnyba šioje byloje taip pat atrodo, švelniai tariant, prastai. Teisme negalėta pagrįsti, kokiu pagrindu sekta FNTT tyrėja. Paaiškėjo, kad neteisėto sekimo skandaluose nuolat minimas Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Boleslovas Kalainis sankcionavo tyrėjos slaptą sekimą be jokių motyvų, savo nutartyje jis tik duoda nuorodą į STT operatyvinio tyrimo bylos (OTB) numerį, pati OTB dabar jau tiesiog slepiama nuo teisingumą vykdančio Vilniaus miesto apylinkės teismo.
STT pridengė nusikaltimus FNTT?
Specialiųjų tyrimų tarnyba vykdė slaptą sekimą ne tik FNTT tyrėjos, tačiau ir daugelio aukščiausių Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų atžvilgiu. Ir čia išaiškėjo daug juodesni momentai. Net 4000 slapta fiksuotų jų pokalbių, jau pradėjus L. Andriuškevičienės bylą, buvo tiesiog skubiai sunaikinti ir nebepateikti teismui, o aukšti FNTT pareigūnai išvengė baudžiamojo persekiojimo savo atžvilgiu.
„Aš asmeniškai kalbėjau su prokurorais dėl galimo bendradarbiavimo su šia pareigūne ir požymių, kad su ja susidorota. Gaila, kad prokurorai manęs neišgirdo ir manau, kad dėl to atsakomybės, baudžiamosios atsakomybės – išvengė pareigūnai, kurie šioje istorijoje buvo pagrindiniai veikėjai, o savo nusikalstamų veiksmų maskavimui panaudojo šią pareigūnę“, – apgailestauja buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas generolas Vitalijus Gailius.
Susidirbo ir prokurorai
Pirmos instancijos teismas L. Andriuškevičienę išteisino, tačiau prokuroras nuosprendį apskundė aukštesniam teismui.
„Pažeidžiant įstatymą buvo vertinami įrodymai, dalis iš viso nevertinta. Ir, mano manymu, apygardos teismas turi pasisakyti dėl šališkumo pirmos instancijos teismo, nes tam tikros aplinkybės kėlė abejonių ir daug kitų motyvų“, – sakė Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (ONKTS) prokuroras Linas Kuprusevičius.
Tačiau bylos duomenys rodo, kad šališkas galėjo būti vis dėlto ne teismas, o būtent patys Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokurorai. Nagrinėjant baudžiamąją bylą išaiškėjo ir tai, kad L. Andriuškevičienės bylai vadovavęs šio skyriaus prokuroras Mindaugas Bliuvas kartu mokėsi ir bendrauja su įtariamuoju dėl sukčiavimo stambiu mastu išvaistant „Vilniaus sadutės“ turtą Andriumi Riabčiuku, kurį ir tyrė FNTT pareigūnė L. Andriuškevičienė.
Tyrėją išteisinęs Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė L. Andriuškevičienę nedelsiant grąžinti į tarnybą, po ko tyrėja ir grįžo dirbti į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.
www.alfa.lt, 2013 05 13