Jei bus išguita šešėlinė ekonomika, trečdalis Lietuvos mirs badu
Vilniaus apygardos teismas gegužės pabaigoje ketina skelbti nuosprendį Lietuvos kontrabandininkų pažibos Viliaus Karaliaus byloje. Iš šimtamilijoninio kontrabandos pelno buvo mestos didelės lėšos V. Karaliaus ir jo sėbrų kailiui išgelbėti. Iš kitos pusės - valdžia galanda kirvį ryžtingai kirsti galvą ne tik kontrabandos, bet ir visos šešėlinės ekonomikos hidrai. Valstybė ir „Sodra“ dėl šešėlinės ekonomikos netenka 7 mlrd. litų, trečdalis BVP sukuriama šešėlyje. 
Tačiau kai vieni rinkos ekspertai ragina imtis botago, kiti teigia, jog šešėlinė ekonomika daliai žmonių yra vienintelė vieta, kur jie gali pelnyti duonos kąsnį. 
Viešoji įstaiga „Lietuva be šešėlio“ pristatė naują projektą – kontrabandos platinimo taškų žemėlapį www.beseselio.lt, kurį gali sudarinėti patys interneto naršytojai, pelės spustelėjimu pažymėję vietą, kurioje, jų žiniomis, platinamos kontrabandinės cigaretės, svaigalai ir degalai.
Apie nelegaliai įvežtų akcizinių prekių platinimo vietas bus pranešama policijai.
Bobutė kentės, bet šešėlis neišnyks
Portalo lrytas.lt kalbinti rinkos ekspertai sveikina pilietinę kovos su kontrabanda iniciatyvą, tačiau pripažįsta, jog kontrabandos „bobučių“ išaiškinimas nepakirs šešėlinės ekonomikos šaknų.
Bus pričiupti, nubausti žemiausios grandies kontrabandos mašinos sraigteliai – pensininkai, bedarbiai, čigonai – o bosams tokios priemonės nepakenks.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) eksperto Vytauto Žukausko manymu, šešėlinės ekonomikos šaknų visiškai išrauti ne tik neįmanoma, bet ir bandymai tai padaryti reikštų socialinę katastrofą – šoktelėtų nedarbo rodikliai, išnyktų dalis žmonėms reikalingų paslaugų.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis vardijo kertines kontrabandos suvešėjimo priežastis. Pagrindinė – didelis kainų skirtumas tarp legalių ir nelegalių akcizinių prekių. Iš to susidaro milžiniški šešėlinės ekonomikos tinklo pelnai.
„Jeigu Baltarusijoje pakelis cigarečių kainuoja litą, Lietuvoje parduodamas už, tarkime, penkis litus – milžiniški pinigai. Statistikos duomenimis, Lietuvoje per metus surūkoma 60 mln. pakelių kontrabandinių cigarečių, vien šešėlinė tabako rinka uždirba 300 mln. Lt pelno“, - kalbėjo N. Mačiulis.
Nepilietiški piliečiai
Bankininkas minėjo ir dar vieną priežastį – nepilietišką, netoliaregišką Lietuvos gyventojų požiūrį. Net 60 proc. Lietuvos gyventojų pakantūs kontrabandai.
„Šių žmonių argumentai maždaug tokie – na ir kas, kad valstybė nesurenka mokesčių, valdžia yra korumpuota, neefektyviai tvarko mokesčių mokėtojų pinigus. Bet juk kontrabanda ir yra vienas valstybės tarnautojų papirkinėjimo šaltinių“, – pastebėjo N. Mačiulis.
Bankininkas pripažino, jog mažos Lietuvos gyventojų pajamos taip pat skatina rinktis nelegalią, pigesnę prekę ir paslaugą. Daugelyje Europos valstybių akcizai tabakui, alkoholiui, degalams dar didesni, tačiau šešėlinės ekonomikos mastai gerokai mažesni.
N. Mačiulis atkreipė dėmesį, jog šešėlinės ekonomikos sistemą sudaro ne tik prekių kontrabanda, bet ir nelegalios paslaugos, atlyginimai „vokeliuose“.
Netenka 7 mlrd. litų
Ekonomisto skaičiavimu, dėl šešėlinės ekonomikos kaltės, valstybės biudžetas ir „Sodra“ kasmet netenka 7 mlrd. Lt. Šis skaičius verčia sunerimti, nes nacionalinis Lietuvos biudžetas, be ES paramos, sudaro 23 mln. Lt per metus. Šešėlyje gimsta kita, alternatyvi Lietuvos valstybė, kurioje veikia ne Konstitucija, o savi, nerašyti įstatymai.
Paklaustas, ar kovoti su šešėliu veiksmingesnės būtų ekonominės, ar represinės teisėsaugos priemonės, N. Mačiulis atsakė, jog šis klausimas yra labai sudėtingas.
„Kaip ekonomistas, pasisakau už ekonomines priemones. Mažinti kainas, riboti valstybinį jų reguliavimą. Bet nedaug ką galima padaryti – akcizų dydį diktuoja ES direktyvos. Kai kuriuos akcizus Lietuva turi teisę sumažinti, bet nežymiai“, – pastebėjo banko vyriausiasis ekonomistas.
Norint apšviesti šešėlį, N. Mačiulio nuomone, reikėtų didinti riziką tiems, kurie užsiima kontrabanda, moka atlyginimus vokeliuose ir kitaip trukdo valstybei surinkti mokesčius.
„Bausmės turėtų būti didesnės. Na ir kas, jei už sulaikytą vilkiką su cigaretėmis kontrabandininkas sumoka kelis tūkstančius litų baudos, o pardavęs - gauna apie milijoną litų pelno. Nelegaliai įdarbinęs darbdavys taip pat atsiperka palyginti maža bausme. Imkime, pavyzdžiui, Austriją – pirmąkart įkliuvęs toks darbdavys už vieną nelegalų darbuotoją privalo sumokėti 5 tūkst. eurų baudą. Jei įkliūva antrąkart, pasodinamas už grotų 2 metams“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Profesoriai ant stogo
LLRI vyriausiasis ekspertas V. Žukauskas pateikė kitokį požiūrį į šešėlinę ekonomiką.
„Taip, šešėlis yra didelė Lietuvos problema, bet valdžia turėtų ir pati prisiimti dalį atsakomybės – šešėlinę ekonomiką skatina pernelyg didelis valstybės kišimasis į rinkos santykius, neadekvatūs mokesčiai. Toks skaičiavimas, kad dėl šešėlinės ekonomikos valstybė ir „Sodra“ praranda 7 milijardus litų, yra labai jau teoriškas. Jeigu griežtomis priemonėmis būtų užsukti visi nelegalaus darbo kanalai, tai nereiškia, jog tie pinigai mokesčių pavidalu atitektų valstybei. Paprasčiausiai dalis paslaugų, net labai reikalingų žmonėms, išnyktų. Nelaimėtų nei žmonės, nei valstybė“, - tvirtino V. Žukauskas.
Rinkos ekspertas mano, jog užmojai žiauriai ir staigiai pasmaugti šešėlį sunaikintų smulkių statybos paslaugų rinką. Vieša paslaptis, kad butus remontuoti didžioji dalis gyventojų kviečiasi „laisvus“ statybininkus, informaciją gaunantys iš interneto ar per pažįstamų tinklą.
Jeigu mūrininkai ir santechnikai bus priversti mokėti mokesčius, jų paslaugos net vidutines pajamas gaunantiems gyventojams būtų per brangios. Profesoriai humanitarai turėtų ropštis ant stogo ir patys jį lopyti, žavioms namų šeimininkėms, blondinėms ir brunetėms, tektų vargti su veržliarakčiu rankose, taisant prakiurusį vamzdį tualete.
Kaimo bobutė negalėtų prisidurti prie pensijos, parduodama pieno ar kiaušinių į sodybas vasarą sugužėjusiems miestiečiams. Be darbo liktų pas smulkius verslininkus dirbantys, „iš kišenės“ atlygį gaunantys darbuotojai. Žlugtų ir patys smulkieji verslininkai.
„Liūdna, bet Lietuvoje yra labai daug žmonių, kurie neturi kitos išeities, kaip tik dirbti nelegaliai, vengti mokesčių. Dideli mokesčiai verslui, smulkmeniškas valdžios kišimasis į rinkos santykius, suformuoja užburtą ratą, kuris ir yra viena pagrindinių šešėlio priežasčių“, – teigė rinkos ekspertas V. Žukauskas.
 
www.lrytas.lt 2013-05-27