Kas siejo Raimondą Kurlianskį, Eligijų Masiulį, Remigijų Šimašių ir „greitųjų“ kreditų bendroves? 3,5 mln. eurų
Prokurorams paskelbus, kad „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis 106 tūkst. eurų kyšį dabar jau buvusiam liberalų lyderiui ir Seimo nariui Eligijui Masiuliui galėjo duoti, be kita ko, ir dėl Vartojimo kredito įstatymo, kilo sumaištis. Jokių „MG Baltic“ vadovų sąsajų su „greitųjų“ kreditų bendrovėmis nėra, nors liberalai pernai labai stengėsi palengvinti šių bendrovių dalią. 15min išsiaiškino, kad R.Kurlianskis vis dėlto galėjo turėti rimtą motyvą rūpintis „greitųjų“ kreditų verslu.
 
Kas bendro tarp koncerno „MG Baltic“, liberalų ir greitųjų kreditų bendrovių? Kodėl „MG Baltic“ viceprezidentas R.Kurlianskis, kaip įtaria prokurorai, galėjo dėl šių bendrovių interesų papirkti tuometį liberalų lyderį Seimo narį E.Masiulį, o liberalai stengėsi pasiekti, kad Lietuvos bankas „greitųjų“ kreditų bendrovėms neuždėtų jų verslo ribojančio apynasrio?

„MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus yra viešai pareiškęs, kad koncernas niekada neturėjo jokių verslo interesų, nei kredito unijų, nei vartojimo kredito srityse. Tačiau 15min išsiaiškino, kad R.Kurlianskiui vartojimo kreditų verslo reikalai galėjo būti labai įdomūs.
R.Kurlianskis „MG Baltic“ koncerne yra atsakingas už žiniasklaidos verslą, yra LNK televizijos grupę valdančios bendrovės valdybos pirmininkas. LNK televiziją, kaip ir kitas, reklamos pinigais dosniai maitina „greitųjų“ kreditų bendrovės.
 
15min žiniomis, vien pernai iš „greitųjų“ kreditų bendrovių LNK gavo apie 3,5 mln. Eur (į šią sumą neįskaičiuojamos galimos nuolaidos, – red. past.). Tai televizijai – nemažas kąsnis, todėl kyšio davimu įtariamo R.Kurlianskio rūpestis „greitųjų“ kreditų verslu yra suprantamas.
15min duomenimis, LNK grupė praėjusiais metais susižėrė didžiausią „greitųjų“ kreditų reklamos dalį. Šie metai jau liūdnesni – naujasis Vartojimo kreditų įstatymas uždėjo apynasrį „greitukų“ dalintojams ir įvedė reklamos apribojimus.

„Greituosius“ kreditus dalijančios įmonės iki šių metų vasario buvo itin didelės reklamos užsakovės – 15min skaičiavimais, vien pernai jos žiniasklaidai sumokėjo apie 7,6 mln. Eur. Beveik visi pinigai nukeliavo į televizijos grupių kišenes. Tiksliau, į dviejų – TV3 ir LNK, kuri priklauso koncernui „MG Baltic“.
 
Taigi dėl „greitųjų“ kreditų reklamos pyrago labiausiai pliekiasi dvi populiariausios televizijos. Tačiau LNK grupė čia laimi. 15min duomenimis, apie 3,5 mln. eurų (į šią sumą neįskaičiuojamos galimos nuolaidos, – red. past.) reklamos iš „greitųjų“ kreditų bendrovių pernai atiteko LNK grupei.
 
Suma – nemaža, turint omenyje, kad LNK grupės pajamos pernai siekė 25,2 mln. Eur. Šių metų vasarį sugriežtinus „greitųjų“ kreditų išdavimo taisykles, ši rinka smarkiai susitraukė, todėl ir „greitųjų“ kreditų reklama televizijų eteryje rodoma vis rečiau. Mažiau reklamos – mažiau pinigų. Tačiau praėjusiais metais viskas buvo kitaip.

Televizijoms vis dar tenka didžiausia dalis reklamos rinkos – net 46 proc. (maždaug 46 mln. Eur per metus), rodo tyrimų agentūros TNS LT duomenys. Kiek pinigų kuriai televizijai konkrečiai duoda reklamdaviai, TNS LT nėra linkusi atskleisti, tačiau akivaizdu, kad reklamos rinkos liūto dalį pasiima dvi didžiausios televizijų grupės – LNK grupė ir TV3 valdanti „MTG grupė“.
 
Šių dviejų televizijos grupių auditorijos dalis kartu pernai siekė daugiau nei 50 proc. (LNK – 29,7 proc., MTG – 23,1 proc.). 15min pateikti TNS LT duomenys rodo, kad beveik 97 proc. visų išlaidų reklamai „greitųjų“ kreditų bendrovės skyrė reklamoms televizijose.
 
Prokurorai savo įtarimuose mini Vartojimo kreditų įstatymą. E.Masiulis stebisi šiais įtarimais ir tikina balsavęs priešingai, nei būtų naudinga „MG Baltic“. Taip, jis ir kiti liberalai pritarė „greitųjų“ kreditų rinką sugriežtinančiam įstatymui, tačiau taip balsavo tik po to, kai nepavyko prastumti liberalo Šarūno Gustainio parengtos pataisos. Jos esmė – leisti kredito bendrovėms, tikrinant klientų nemokumo riziką, remtis jų pačių pateiktais dokumentais ar pažymomis.
 
Prokurorai savo įtarimuose mini Vartojimo kreditų įstatymą. E.Masiulis stebisi šiais įtarimais ir tikina balsavęs priešingai, nei būtų naudinga „MG Baltic“. Taip, jis ir kiti liberalai pritarė „greitųjų“ kreditų rinką sugriežtinančiam įstatymui, tačiau taip balsavo tik po to, kai nepavyko prastumti liberalo Šarūno Gustainio parengtos pataisos. Jos esmė – leisti kredito bendrovėms, tikrinant klientų nemokumo riziką, remtis jų pačių pateiktais dokumentais ar pažymomis.

Š.Gustainis nebuvo vienintelis liberalas, Seime aktyviai pasisakęs už mažesnius „greitųjų“ kreditų rinkos apribojimus.
 
Dabartinis liberalų lyderis Vilniaus meras Remigijus Šimašius, dar būdamas parlamentaru, pernai kovo 31 dieną parašė prašymą Lietuvos banko valdybai. Jame taip pat buvo kalbama apie vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą. R.Šimašius prašė palengvinti paskolos išdavimo sąlygas, motyvuodamas tuo, kad galiojantys nuostatai nedera su pasikeitusia ekonomine situacija, pažeidžia žmogaus teises bei laisves. R.Šimašius taip pat nerimavo, kad „greitojo“ kredito negalės gauti atlyginimą vokeliuose gaunantys darbuotojai.
 
Todėl jis siūlė atsižvelgti ne tik į „Sodros“ duomenis apie žmogaus pajamas, bet ir įvertinti „realią faktinę jo mokumo situaciją“. Anksčiau „greitųjų“ kreditų bendroves Lietuvos bankas neretai bausdavo būtent už tai, kad jos nepatikrindavo savo klientų mokumo. Didžiausia iki šiol bauda – 30 tūkst. Eur – vienai bendrovei buvo skirta už tai, kad dalijo „greitukus“ bedarbiams ir pajamų neturintiems asmenims.
 
Penktadienį Specialiųjų tyrimų tarnyboje kaip liudininkas apklaustas R.Šimašius neslėpė, kad tyrėjus domino ir jo laiškas Lietuvos bankui dėl vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo. Liberalų sąjūdžio pirmininkas sakė, kad tuo metu nelabai noriai kaip Ekonomikos komiteto atstovas buvo tapęs Seimo valdybos suburtos darbo grupės nariu.
 
„Atėjo žmogus, advokatas, kuris dirbo su kita įmone vartojimo kreditų ir pasakė, kad, klausykite, turime čia problemų, nesąmoningą reguliavimą siūlo. Aš sakiau: „klausykite, jokių įstatyminių iniciatyvų nesiimsiu, galiu tik išdėstyti rašte Lietuvos banko valdybai, kad jų reguliavimas gali prasilenkti su asmens duomenų neliečiamumu, reguliavimas gali būti perteklinis ir reguliavimas poįstatyminiu aktu neaišku, ar teisėtas“, – pasakojo R.Šimašius.
 
Jis patikslino, kad laišką parašyti prašė advokatas Kęstutis Kvainauskas, tuomet ėjęs Nacionalinės finansinių paslaugų asociacijos valdybos pirmininko pareigas. Laišką Lietuvos bankui R.Šimašius parašė prieš pat palikdamas Seimą ir tapdamas Vilniaus meru.

 

Iš www.15min.lt