Vilniaus taksi įmonėse sukosi šešėlinis verslas
Dvi to paties asmens per statytinius valdomos sostinėje registruotos taksi bendrovės per kelerius metus galėjo nuslėpti daugiau kaip 200 tūkst. eurų mokesčių. Pavyzdžiui, viena iš įmonių darbuotojams mokėjo simbolinius atlyginimus, o taksi vairuotojai, neapskaitę iš keleivių gautų pajamų, kas savaitę už taksi dispečerinės paslaugas įmonei turėjo mokėti vadinamąjį abonentinį  35 eurų mokestį, kuris oficialiai apskaitomas nebuvo.

 

Tai atskleidė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdybos, bendradarbiaujant su Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija, baigtas ikiteisminis tyrimas. Paaiškėjo, kad dvi realiai per statytinius valdytos taksi paslaugas teikiančios įmonės per keletą metų galėjo nuslėpti beveik 212 tūkst. eurų pridėtinės vertės, pelno ir valstybinio socialinio draudimo įmokų.

 

 
Taksi vairuotojai kas savaitę bendrovėms už dispečerinės paslaugas mokėdavo maždaug po 35 eurus, tačiau šios lėšos oficialiai apskaitomos nebuvo. Vidutiniškai vienoje bendrovėje dirbo 47, kitoje – 45 darbuotojai. Nors su jais viena iš bendrovių buvo sudariusi sutartis, tačiau oficialiai mokėjo tik simbolinį atlyginimą. Vairuotojai algą išsimokėdavo patys – iš keleivių surinktų pinigų. Iš šių lėšų buvo dengiamos kuro ir kitos eksploatacinės automobilių išlaidos, jokia apskaita nebuvo tvarkoma. Beje, vairuotojai vienoje iš bendrovių buvo įdarbinti, tarkime, 0,25 etato, daugeliui jų bendrovė fiksuodavo pravaikštas arba įrašydavo, kad jie ilgą laiką serga, ir pan.
Taigi įmonių buhalterijose 2011 ir 2012 metais nebuvo apskaitytas kuro įsigijimas ir jo sunaudojimas, nefiksuotas taksi automobilių draudimas ir kitos eksploatacinės išlaidos, nepildyti ir nesaugoti taksi automobilių kelionės lapai, nefiksuoti techniniai (spidometro, taksometro) parodymai, nebuvo duomenų apie kelionių maršrutus ir taksi automobilių ridą, nerodytos gautos įplaukos pagal taksi automobilių taksometro parodymus, netinkamai apskaityti taksi kelionės kvitai.
Įtariama, kad šešėlinis verslas buvo vykdomas įmonės direktoriais įdarbinus jose dirbančius vairuotojus. Pavyzdžiui, vienai iš bendrovių kurį laiką vadovavo ir 22-ejų metų jaunuolis, ir įmonės administratorė. Ilgą laiką viena iš įmonių save reprezentuodavo kaip Vilniaus mieste teikiančią paslaugas pigiausiai.