Korupcija įtariamas G. Steponavičius sieks įrodyti savo tiesą
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis prašo Seimą leisti patraukti parlamentarą Gintarą Steponavičių baudžiamojon atsakomybėn, tuo tarpu Liberalų sąjūdžio atstovas neketina atsisakyti mandato, neigia piktnaudžiavęs Seimo nario įgaliojimais.

 

 

 

 
„Tai, kaip supranta prokurorai galiojimų mano kaip Seimo nario įgaliojimų viršijimą, neatitinka mano pozicijos, nes aš kaip politikas nedariau jokių veiksmų, kurie prasilenktų su įstatymu“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė G.Steponavičius.
Pasiruošęs bendradarbiauti su teisėsauga
Liberalas tvirtino prašysiantis Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, kad šis paskubintų procedūras dėl jo imuniteto panaikinimo.
„Aš pasiruošęs bendradarbiauti su teisėsauga ir savo tiesą įrodyti teisminėse institucijose. Aš pakelta galva įrodysiu, kad tai, kas kalbama, neva per vieną ar kitą organizaciją finansuota partija, kad viešosios įstaigos, kurios susiję su politiku, partija, nevykdė jokios neteisėtos veiklos“, – sakė G.Steponavičius.
Kartu jis pažymėjo, kad prokuroro prašymas naikinti jo imunitetą nėra susijęs su kaltinimais korupcija, priešingu atveju jis būtų svarstęs galimybę atsisakyti mandato.
„Aš esu nustebęs, gavęs tokią žinią dėl generalinio prokuroro kreipimosi į Seimą dėl mano teisinės neliečiamybės atėmimo. Turbūt puikiai žinote, kad prokuroras ir kiti tyrėjai atkakliai ilgus mėnesius ieškojo galimų korupcinių ryšių, tačiau jokių jų nerado. Į Seimą kreipiamasi dėl mano teisinės neliečiamybės, susijusios su galimu piktnaudžiavimu tarnyba, nenustačius jokių korupcinių požymių“, – tvirtino liberalas.
„Galimi įtarimai iš generalinio prokuroro pusės niekaip nėra susiję su korupcija, jei būtų kalbama apie mano galimus korupcinius sprendimus, aš, ko gero, svarstyčiau kitokį sprendimą“, – pridūrė G.Steponavičius.
Jis patvirtino per 2016 metus du kartus susitikęs su koncerno „MG Baltic“ atstovu Raimondu Kurlianskiu ir kalbėjęs apie paramą jo vardo fondui ir Laisvės studijų centrui.
Pasak politiko, „MG Baltic“ šias organizacijas parėmė 15 tūkst. eurų suma, bet ji visa buvo panaudota pilietiniams projektams, o už paramą koncernui jis nieko nežadėjęs.
„Dviejų susitikimų metu su R.Kurlianskiu buvo šnekėta paie paramą G.Steponavičiaus paramos fondo vykdomiems pilietiniams projektams ir Laisvės studijų centro vykdomai veiklai, pilietiškumo pamokos, švietėjiški projektai. Šita veikla absoliučiai skaidri, tyrėja imatė, kad jokių išsigryninimų, jokių honorarų joks politikas, taip pat ir aš, asmenine prasme neturėjome ir negalėjo to būti, visa ši veikla yra civilizuota vakarietiška praktika“, – kalbėjo liberalas.
Anot jo, koncernas skyrė 5 tūkst. eurų G.Steponavičiaus paramos fondui ir 10 tūkst. eurų Laisvės studijų centrui.
„Visa tyrimo medžiaga rodo, kad šie pinigai buvo išleisti švietėjiškiems projektams, pilietiškumo pamokoms mokyklose, pileitiškumo projektams periferijoje remti ir niekaip su politika tai nėra susiję“, – sakė G.Steponavičius.
Taip pat Liberalų sąjūdžio atstovas tvirtino, kad per 2016 metų rinkimus nei jo, nei partijos rinkimų kampanijos nerėmė su „MG Baltic“ susiję asmenys, tačiau apie 2012 metų rinkimus teigė duomenų neturintis.
VRK skelbiamais duomenimis, 2012 metais Liberalų sąjūdis į partijos sąskaitą nėra gavęs lėšų nei iš fizinių, nei iš juridinių asmenų. Tuo tarpu rinkimų politinę kampaniją rėmė daug fizinių asmenų, bendra suma siekė apie 150 tūkst. litų (per 43 tūkst eurų), tačiau didžiąją dalį lėšų sudarė partijos turimi pinigai.
„Paramos tokios nebuvo, buvo kalbėta apie teisėtą, civilizuotą kaip fizinių asmenų paramą, kad gali būti tokia parama, bet ši parama nebuvo įgyvedinta, mano rinkimų kampaniją yra rėmę daugiau kaip 50 fizinių asmenų, jų tarpe asmenų, susijusių su „MG Baltic“ nėra. (...) Mano žiniomis, fiziniai asmenys, susiję su „MG Baltic“ verlso grupe, partijai paramos nėra skyrę“, – teigė G.Steponavičius.
Liberalas neigė, kad pinigai galėjo būti pervesti per trečiuosius asmenis. „Per trečiuosius asmenis negali būti kalbos, nes tai yra jų pačių sprendimas – arba jie remia teisėtais civilizuotais būdais, mes tikimės, kad verslininkai, ne kaip įmonių atstovai, o asmeniškai, gali pagal teisės aktus tokią pramą skirti“, – sakė G.Steponavičius.
Jis pabrėžė kalbėdamas su verslininkais neaptarinėjęs įstatymų projektų, tad ir prokurorų kaltinimai balsavus už „MG Baltic“ palankius sprendimus, jo teigimu, nepagrįsti.
„Lygiai taip pat aš žinau, kad nei viename mano pokalbyje su byloje minimais verslininkais nėra nei vieno žodžio, kalbėjimo apie įstatymų projektus, prašymai ar mano kokie nors įsipareigojimai. Visa tai aš mačiau apklausų metu ir dėl to esu ramus, aš esu pasiruošęs eiti teisiniu keliu ir kaip politikas nenoriu būti statomas į gretą su kitias, kur situacija visiškai skirtinga“, – sakė G.Steponavičius.
Pasak politiko, balsuodami dėl tam tikrų teisės aktų liberalai ideologiškai remia sprendimus, galinčius būti naudingais verslui.
„Mes liberalai visada balsuojame prieš mokesčių didinimą, pavyzdžiui, keliskart buvo didinami akcizai alkoholiui. Taip, mūsų pozicija yra prieš, ir tą jūs galite pamatyti balsavime. Bet tiesiogiai siaurai žiūrint, kad mes balsuotume dėl konkrečiai įmonei naudingų sprendimų, to tikrai nėra, tiesioginės paramos balsuojant tai įmonei naudingiems sprendimams nei kaip frakcija Seime, nei aš asmeniškai balsuodamas nerodžiau“, – kalbėjo G.Steponavičius.
Balsavo dėl „MG Baltic“ naudingų įstatymų
Turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad šis Seimo narys yra balsavęs dėl koncernui „MG Baltic“ naudingų teisės aktų priėmimo, teigia prokurorai.
Kreipimesi į Seimą nurodoma, kad tokie veiksmai vertintini kaip G.Steponavičiaus piktnaudžiavimas konstituciniais Seimo nario įgaliojimais, Seimo nario priesaikos sulaužymas, Seimo statuto, Politinių partijų įstatymo bei Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimai.
Atsakomybė už tokią nusikalstamą veiką yra numatyta Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje, numatant, kad už tai gresia nuo baudos iki septynerių metų nelaisvės. Šis tyčinis nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai.
Pagal Konstituciją, Seimo narys be Seimo leidimo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
„Šiame ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad 2012 – 2016 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys, parlamentinės politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis pirmininko pavaduotojas ir šios politinės partijos Seime frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius, priešingais Seimo nario tarnybos interesais, piktnaudžiaudamas Seimo nario tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais įgaliojimais, asmeniškai ne kartą bendraudamas su vieno verslo koncerno vadovu, tarėsi dėl lėšų, kuriomis neteisėtai buvo finansuota G.Steponavičiaus atstovaujama politinė partija, viena viešoji įstaiga, Gintaro Steponavičiaus paramos fondas bei šio Seimo nario rinkiminė kampanija“, – aiškina Gereralinė prokuratūra.
Vykstant tyrimui dėl politinės korupcijos, pernai teisėsauga pateikė įtarimus buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio paėmus per 100 tūkst. eurų kyšį už politinės partijos veikimą koncerno naudai.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) taip pat įtaria, kad R.Kurlianskis per tuometį Seimo narį buvusį „darbietį“ Vytautą Gapšį už kyšius siekė paveikti Darbo partijos narius, kad šie taip pat veiktų koncerno interesų naudai.
Byloje įtarimai pateikti ne tik R.Kurlianskiui, bet ir pačiam koncernui „MG Baltic“.
Vykstant šiam tyrimui, buvo apklausti ir kiti koncerno vadovai. Pernai rugpjūčio pabaigoje pareigūnai kaip specialųjį liudytoją apklausė jo valdybos narį Romaną Raulynaitį, o rugsėjo pradžioje - kaip specialusis liudytojas apklaustas ir koncerno prezidentas Darius Mockus.
Šis statusas byloje buvo suteiktas ir vėliau narystę Liberalų sąjūdyje susistabdžiusiems savivaldybės tarybos nariui, buvusiam Seimo nariui Šarūnui Gustainiui bei G.Steponavičiui.
Specialaus liudytojo statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas apie savo veiksmus, bet pagrindo įtarimams pateikti nepakanka.
Daugiau nei pusė milijardo eurų pajamų per metus gaunanti „MG Baltic“ yra viena didžiausių verslo grupių Lietuvoje. Ji valdo alkoholio, žiniasklaidos, nekilnojamojo turto, prekybos drabužiais, statybos, logistikos, informacinių technologijų, telekomunikacijų verslus.
Pinigai pervesti su liberalais susijusiam fondui
Koncernas „MG Baltic“ finansiškai rėmė Liberalų sąjūdį, nors tai daryti draudžia įstatymai, nustatė prokurorai.
Generalinė prokuratūra patikslina, kad ikiteisminio tyrimo duomenimis, po Liberalų sąjūdžio buvusio vicepirmininko Gintaro Steponavičiaus susitikimų su „MG Baltic“ atstovais, pinigai pervesti į su partija susijusio fondo ir viešosios įstaigos, bet ne pačios partijos sąskaitas.
Taip pat nurodoma, kad lėšos buvo pervestos 2016-ųjų pradžioje, pinigai, kaip įtariama, naudoti G.Steponavičiaus veiklos viešinimui ir rinkimų kampanijai.
„Piniginės lėšos 2016 metų pradžioje buvo pervestos į su politine partija susijusių vienos viešosios įstaigos ir paramos fondo sąskaitas. Turimais duomenimis, dalis šių lėšų buvo panaudotos padengti įsiskolinimams už politinės partijos ir Seimo nario veiklos viešinimui skirtus renginius, kita dalis buvo skirta kandidato į 2016 - 2020 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimą veiklos viešinimui“, - nurodo prokuratūra.
Pasak Generalinės prokuratūros atstovės Elenos Martinonienės, bylos duomenimis, buvęs Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas Gintaras Steponavičius keletą kartų susitiko su „MG Baltic“ atstovu bei tarėsi dėl pinigų pervedimo, vėliau tai ir buvo padaryta.
„Vėliau buvo pervesti pinigai į tam tikras sąskaitas: tai yra ir partijos sąskaita, ir vienos viešosios įstaigos sąskaita, ir šio Seimo nario rinkimų kampanijos sąskaita“, - ketvirtadienį žurnalistams sakė E.Martinonienė.
Lietuvos įstatymai draudžia juridiniams asmenims finansuoti partijas.
Prokuratūra kol kas neįvardija, kokia suma buvo pervesta, tačiau, anot E.Martinonienės, pervedimai buvo nevienkartiniai ir truko tam tikrą laiką, pradedant 2012-aisiais.
Kadangi G.Steponavičius turi parlamentaro mandatą, įtarimai jam kol kas nėra pateikti, tačiau ikiteisminio tyrimo duomenimis, jo veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas tarnyba. Už tai Baudžiamasis kodeksas numato maksimalią iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

info www.kaunodiena.lt 2017 04 13