Energetikos padangėje – korupcijos šešėlis?
"Lietuvos energijos" išskirtinis flirtas su "Fortum" sėja vis daugiau abejonių ne tik dėl Rytų kaimynės įtakos Lietuvos energetinei sistemai. Kyla įtarimų ir dėl korupcinių ryšių.

 

 

 

 
Iš Rusijos – į Lietuvą
Prieš ketverius metus Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje buvo atidaryta pirmoji Baltijos šalyse atliekomis kūrenama termofikacijos jėgainė. Šį projektą įgyvendino Suomijos kapitalo bendrovės "Fortum" antrinė UAB "Fortum Heat Lietuva". Registrų centro duomenimis, bendrovė buvo įkurta praėjusio amžiaus pabaigoje, tačiau didesnės veiklos nevykdė, kelis kartus keitėsi jos veiklos tikslai, akcijų vertė ir įstatinio kapitalo dydis.
Į termofikacijos elektrinės, kurioje šiluma gamina deginant biokurą ir atliekas, atidarymą buvo atvykęs net Suomijos prezidentas Sauli Niinisto . Beveik 126 mln. eurų kainavusi jėgainė patenkina apie 40 proc. Klaipėdos šilumos poreikio.
Klaipėda buvo pirmas "Fortum" žingsnis į Lietuvą. Suomijos kapitalo bendrovė iki tol bene geriausiai buvo žinoma Rusijoje nuo 2005–2006 m., o galutinai įsitvirtino 2008-aisiais. Dabar ji valdo aibę šilumą ir elektrą gaminančių jėgainių Urale bei Vakarų Sibire. Rusijos statistikos duomenimis, 2015 m. "Fortum" apyvarta buvo 54,1 mlrd. rublių, grynasis pelnas – net 6,9 mlrd. rublių. Taigi verslo pelningumas – net 13 proc.
Maža to, suomių bendrovė "Fortum" yra viena iš "Rosatom" strateginių partnerių partnerių. "Pas mus numatyta nemažai projektų trečiosiose šalyse. Be to, yra du projektai, vienas Suomijoje – atominės elektrinės "Chanchikivi-1" statyba", –  atviravo "Rosatomo" vadovas Sergejus Kirienka ir neslėpė, kad "Fortum" yra senas ir tradicinis partneris, šiandien valdantis Suomijoje Rusijos pastatytą Loviso atominę elektrinę.
Teigiama, kad "Fortum" su Rusija bendrauja dar nuo Stalino laikų.
Paslaptingas atėjimas
"Fortum" atėjimas į Lietuvą gal ir neatkreiptų didesnio susidomėjimo kad ir dėl nuorodos į Rusiją arba "Rosatom", jei ne kelios aplinkybės.
Viena jų – suomiai Kaune kartu su valstybės valdoma "Lietuvos energija" rengiasi statyti buitines atliekas deginančią kogeneracinę jėgainę. Tam iki šiol nepritaria Europos Komisija, vienu metu – ir Vyriausybė, nėra realiai pagrįsta, ar užteks buitinių atliekų, tačiau statytojai jau gavo pirmąją finansinę injekciją – "Swedbank" sutiko suteikti 120 mln. eurų kreditą.
Dar viena kogeneracinė jėgainė, kurios pagrindinė akcininkė bus "Lietuvos energija", turėtų iškilti Vilniuje. Bendra jos statybų vertė – 381 mln. eurų. ES fondų lėšomis bus finansuota 153 mln. eurų, 190 mln. eurų sudarys Europos investicijų banko paskola, 38 mln. eurų – privačių investuotojų lėšos. Neatmestina prielaida, kad tai galėtų būti ta pati "Fortum" arba su ja sietini asmenys. Abu projektus Vyriausybė yra pripažinusi valstybei svarbiais ekonominiais projektais.
Kitas "Fortum" įsitvirtinimo Lietuvoje aspektas ganėtinai miglotas. 2010 m. Klaipėdoje buvo paskelbtas konkursas atliekų deginimo paslaugoms. Pirmąjį konkurso etapą, kuriame buvo vertinami pretendentų kvalifikaciniai duomenys, įveikė dvi pretendentės – bendrovė "Fortum Klaipėda" ir ūkio subjektų grupės įmonė "Technology projects" su Prancūzijos bendrove "Constructions industrielles de la mediterranee". Pastaroji teismui apskundė konkurso rengėjų sprendimą, nurodydama, kad "Fortum Klaipėda" neatitinka kvalifikacinių reikalavimų – trejus metus iš eilės dirbo nuostolingai. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. tenkino ieškinį ir įpareigojo Klaipėdos konkurso rengėjus sudaryti naują tiekėjų kvalifikacijos eilę.
Į teismą kreipėsi ir "Fortum Klaipėda", prašydama panaikinti sprendimą, kad konkurentai atitinka pirkimo sąlygas. 2012 m. Lietuvos apeliacinis teismas ieškinį atmetė.
Kaip nutiko, kad 2012 m. liepą Klaipėda sudarė iki 2022 m. liepos galiojančią 50 mln. eurų sutartį su "Fortum Klaipėda" dėl atliekų deginimo? Atsakymo gauti nepavyko.
Akcijos – suomiams
Taigi, kaip suomių "Fortum" pavyko pelnyti Lietuvos valdžios malonę? Redakcijos turimi faktai teigia, kad ištakų reikia ieškoti praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje.
1996 m. rugpjūtį daktaras Valdas Lukoševičius, tuo metu dirbęs docentu Kauno technologijos universiteto Šiluminės energetikos katedroje, įkūrė individualią įmonę "Ekotermija", konsultavusia energetikos klausimais.
Įmonei plečiantis, 2002 m. buvo įkurta UAB "Termosistemų projektai" (TSP). Pastarojoje 50 akcijų valdė pats V.Lukoševičius, šiandien skandalingai pagarsėjęs dėl galbūt korupcinės veiklos, būdamas "Kauno energijos" valdybos pirmininku. Bendrovės šešias akcijas turėjo Nerijus Rasburskis.
"Ai, tada buvau studentas", – "Kauno dienai" sakė N.Rasburskis, paklaustas, kaip tapo vienu iš "Termosistemų projektų" akcininku.
Termoinžinerijos ir ekonomikos bei vadybos mokslus baigęs N.Rasburskis yra apgynęs daktaro disertaciją apie kogeneraciją. Šiandien jis – "Lietuvos energijos" naujai įsteigto padalinio Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius. Taigi "Fortum" problemos – ir jo galvos skausmas. Jis tai neigia: "Aš su šia bendrove neturėjau ir neturiu jokių reikalų."
Kiek teisus N.Rasburskis, galima vertinti pasitelkus faktus. 2007 m. bendrovės "Termosistemų projektai" 50 proc. akcijų priklausė būtent jam. 2008 m. bendrovė buvo parduota Suomijos kapitalo įmonės "AF Consult" Lietuvos padaliniui ir pervardyta AF-TSP. Pastarasis pavadinimas 2011 m. pradžioje pakeistas į "AF Consult".
N.Rasburskis kurį laiką vadovavo lietuviškojo kapitalo bendrovei "Termosistemų projektai", o ją perėmus suomiams, liko dirbti iki 2013 m. projektų grupės vadovu. Tų pačių metų pradžioje jis pradėjo dirbti Prezidentūroje patarėju energetikos klausimais ir dirbo iki 2015 m., kol baigėsi pirmoji Prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencija. Būtent tada "Lietuvos energija" ir įkūrė naują tarnybą, kuriai iki šiol vadovauja N.Rasburskis.
Dar vienas faktas N.Rasburskio nenaudai: 2012 m. "Achemos grupei" priklausantis "Projektų centras" baigė rengti biokuro ir atliekų deginimo termofikacijos jėgainės Klaipėdoje projektą. Statytojas – "Fortum Klaipėda", tačiau, kad ir kaip keista, projekto užsakovė, tarpininkė – UAB "AF Enprima".
Registrų centro duomenimis, bendrovė įsteigta 2006 m. kovą, jos buveinės adresas Vilniuje tas pats, kaip ir "AF Consult". Dar daugiau: 2011 m. sausį "AF Enprima" parduodama bendrovei AF TSP, kuri, kaip minėta, virsta "AF Consult". Taigi pastarieji faktai įrodo, kad tarp N.Rasburskio ir "Fortum" yra ryšys, nors ir netiesioginis. Registrų centro duomenimis, "AF Enprima" už pardavimo paslaugas 2010 m. gavo beveik 8 mln. litų pajamų, per kitų metų du mėnesius (bendrovė buvo likviduota) – per 3 mln. litų. Neatmetama prielaida, kad didžiąją dalį galėjo sudaryti pajamos už jėgainės projektą iš "Fortum Klaipėda".
Kuravo energetikos plėtrą
2013–2014 m. N.Rasburskis aktyviai dalyvavo kuriant energetikos strategiją ir "Lietuvos energijos" plėtros planus, ypač susijusius su kogeneracinėmis jėgainėmis, nes pats yra šios srities žinovas.
2014-ųjų pradžioje N.Rasburskis ne kartą viešai kalbėjo, kad valstybės ryžtas sureguliuoti didžiųjų miestų šilumos ūkių problemas galėtų pasireikšti didesniu valstybės dalyvavimu modernizuojant šilumos gamybos įrenginius. Pikti liežuviai mala, kad jis asmeniškai kuravo 2014 m. įgyvendinant "Lietuvos energijos" skelbtą Kauno kogeneracinės jėgainės partnerių atrankos konkursą. Mat šio konkurso metu išskirtinės ir konkurenciją diskriminuojančios sąlygos buvo sudarytos UAB "Fortum Heat Lietuva", pagrindinei kitų "Fortum" įmonių Lietuvoje bendrovei. Vienas iš akivaizdžiausių galimos neteisėtos veiklos faktų – konkurso sąlygose buvo numatyta iki 20 proc. taškų dalyviui, kuris turi sklypą su parengtais aplinkosaugos dokumentais. Vienintelis dalyvis ir buvo "Fortum Heat Lietuva".
Kitas esminis faktas – konkurso pabaigoje buvo sudarytos išskirtinės sąlygos "Fortum Heat Lietuva" eliminuoti kitus konkurso dalyvius. 2014 m. gruodį, likus trims dienoms iki konkurso pabaigos, konkurso dalyviams buvo išsiųstos atnaujintos konkurso sąlygos, kuriose buvo pakeisti esminiai reikalavimai dėl vartų mokesčio. Pasiūlymą pateikė vienintelis dalyvis – "Fortum Heat Lietuva". Kitoms bendrovėms trijų dienų nepakako, kad būtų galima sušaukti valdybos posėdžius, gauti ir apsvarstyti komercinius pasiūlymus su garantijomis.
O štai ir dar vienas argumentas dėl suomių galimo protegavimo. "Lietuvos energija" ir "Fortum Heat Lietuva" ketinimų protokolą statyti Vilniuje biokuru kūrenamą elektrinę yra pasirašiusios dar 2012 m. "Fortum" neslėpė noro dalyvauti ir projekte Kaune.
Milijoniniai užsakymai
UAB "Kauno kogeneracinė jėgainė", kurios kontrolinis akcijų paketas priklauso "Lietuvos energijai", o likusi dalis – "Fortum Heat Lietuva", buvo paskelbusi viešąjį pirkimą paslaugai "Projektavimo, įsigijimų ir paleidimo-derinimo darbų valdymo konsultacinės paslaugos naujai statomai kogeneracinei jėgainei".
Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, nugalėtoja paskelbta buvusi N.Rasburskio UAB AF-TSP, viešai įvardijama kaip "AF Consult". Sutarties vertė – 7,4 mln. eurų.
Analogišką paslaugą "Užsakovo inžinieriaus paslaugos" buvo paskelbusi ir "Lietuvos energijos" valdoma "Vilniaus kogeneracinė jėgainė". Laimėtoja – ta pati AF-TSP. Sutarties vertė – 3,7 mln. eurų.
"Mano įsitikinimu, tai atvirai korupciniai projektai, ir čia nėra kuo džiaugtis. Mes, užliūliuoti "Fortum" lobistų, prisistatysime Lietuvoje tokių gamyklų, kuriose nebus ką deginti. Jau dabar "Fortum Klaipėda" lindo per duris ir langus bandydama gauti leidimą vežtis deginti atliekas ne vien iš Klaipėdos apskrities, bet ir iš visos Lietuvos. Kas bus, kai stovės trys tokios įmonės? Tapsime atliekų importuotojų šalimi", – viešai kalbėjo Seimo narys Linas Balsys.
Ir jis teisus: "Fortum Klaipėda" dėl šiukšlių deginimo yra sudariusi sutartį su Šiaulių RATC, kurios vertė apie 2 mln. eurų, 2015–2016 m. su Kauno RATC dvi sutartis – už 1,4 mln. eurų.
Niekam nerūpi?
"Kauno diena" išdėstė "Fortum" ir N.Rasburskio buvusios bendrovės "Termosistemų projektai" bei "Lietuvos energijos" įtartinus ryšius premjerui Sauliui Skverneliui, Finansų ministerijai, kuriai pavaldi "Lietuvos energija". Prašėme tai pakomentuoti ir išsakyti nuomonę, ar neįžvelgiama galimos ilgalaikės korupcinės veiklos požymių.
"Šią informaciją turi įvertinti tiek "Lietuvos energija", tiek Finansų ministerija. Jei kyla pagrįstų įtarimų dėl galbūt neskaidrios, neteisėtos, korupcinės ar kitokios nusikalstamos veiklos, institucijos privalo kreiptis į teisėsaugą", – premjero žodžius perdavė jo patarėjas Tomas Beržinskas.
"Finansų ministerijos duomenimis, "Lietuvos energijos" Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos vadovas Nerijus Rasburskis nedirba įmonėse, kurioms patikėtas Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektų įgyvendinimas", – Finansų ministerijos patarėja Agnė Bagočiutė, "Lietuvos energijos" Stebėtojų tarybos narė kalba visai apie ką kitką, nei buvo klausiama.
Jos teigimu, N.Rasburskis nedalyvavo nei Vilniaus kogeneracinės jėgainės, nei Kauno kogeneracinės jėgainės vykdomuose viešuose tarptautiniuose pirkimuose. Jis taip pat nebuvo nei pirkimo komisijos nariu, nei ekspertu. N.Rasburskis  nedalyvavo nei formuluojant kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams, nei derantis su potencialiais ar atsirinktais tiekėjais. O abiejų bendrovių tarptautinius viešuosius rangos darbų ir kitų paslaugų pirkimus vykdė centralizuotas viešųjų pirkimų paslaugas teikianti bendrovė Verslo aptarnavimo centras. Jis priklauso "Lietuvos energijai".
Kadangi Finansų ministerija laikosi nuostatos, kad "Fortum" istorijoje viskas skaidru, o, pasak premjero, "įtarimų dėl galbūt neskaidrios, neteisėtos, korupcinės ar kitokios nusikalstamos veiklos" kilo dienraščio redakcijai, išdėstyti nuomonę paprašėme Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT). Pastarosios atstovė Renata Endružytė informavo, kad situacijai išanalizuoti reikia laiko.
 
info www.diena.lt 2017 06 05