A. Bilotaitė. E.sveikatos afera. Kas išvogė milijonus?

12 metų – tiek jau tęsiasi skandalingai pagarsėjęs e. sveikatos projektas, kurio naudą turėjome pajusti kiekvienas iš mūsų.

 


Sveikatos priežiūros įstaigų ir pacientų duomenų perkėlimas į elektroninę erdvę turėjo palengvinti gydytojų darbą, sumažinti eiles, pagreitinti tyrimų ir gydymo eigą ir leisti medikams bei mums visiems sekti savo ligos istorijas, pasirašyti dokumentus tiesiog prisijungus prie interneto. Iš 40 mln. eurų, kurie jau panaudoti e.sveikatos plėtros programai, ketvirtadalis nusėdo nežinia kur. Net dukart atliktas valstybinis auditas patvirtino, kad projektas neefektyvus, iššvaistyta mažiausiai 10 milijonų. Sveikatos apsaugos ministerija iki šiol atsisakė įvardyti atsakingus asmenis. Kam naudinga tęsti brangų projektą, kuris, užuot palengvinęs, tik apsunkina medikų darbą, o pacientams neduoda jokios naudos? Beieškodami kaltų, regis, atsitrenkėme į sieną, už kurios – puikiai organizuota ir nepajudinama struktūra. Kas galėtų paneigti, kad jai diriguoja aukšti ministerijos valdininkai, padedami jiems draugiškų gydymo įstaigų vadovų ar net politikų. Peržiūrėjus e.sveikatos plėtros projekto chronologiją, tiesiog sunku patikėti, kaip primityviai nemokšiškai jis nuo pradžių buvo vykdomas. Virtinė klaidingų sprendimų, kurių rezultatas – ištaškyti valstybės ir ES fondų pinigai. Bet kuris save gerbiantis privačios įmonės vadovas jau pirmoje stadijoje būtų projektą sustabdęs, atsisakęs nemokšų paslaugų ir pasirinkęs savo darbą išmanančius profesionalus. Valstybinėje struktūroje viskas daroma kitaip – daug kartų iš naujo ir vis blogai. Už klaidas iš savo kišenės juk vis tiek nereikės mokėti. Elektroninė sveikatos sistema Lietuvoje trimis plėtros etapais diegiama nuo 2005 metų. Plėtros programoje iškelti tikslai nuteikė labai optimistiškai. Per kelerius metus visi sveikatos priežiūros įstaigų kaupiami duomenys apie pacientų gydymą, tyrimus, ligos istorijos, receptai turėjo būti perkelti į elektroninę erdvę. Viskas turėjo veikti maždaug taip: pavyzdžiui, jūs atsigulėte į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur jums buvo diagnozuota plaučių liga. Čia jums atliko radiologinius tyrimus, pritaikė gydymą. Tačiau jūs nusprendėte pasikonsultuoti su Vilniaus medikais. Atvykus į sostinės ligoninę, čia dirbantys gydytojai, prisijungę prie e. sveikatos sistemos, peržiūri jūsų ligos istoriją, Klaipėdos gydymo įstaigoje darytas rentgeno nuotraukas, gydymo planą, kitus gydytojų paliktus įrašus. Tada sprendžiama dėl tolesnio gydymo, nekartojant tyrimų, kurių nebūtina kartoti, taupant laiką ir paciento sveikatą. Taip turėjo veikti sistema. Bet neveikia. Per pirmuosius du etapus sukurtų sistemų buvo visiškai atsisakyta, nes jos pasirodė netikusios. Tam buvo išleista beveik 10 mln. eurų. Trečiajame etape sukurta visiškai nauja sistema, kuri taip pat buksuoja, o jai išleista dar 30 mln. eurų. Paaiškėjo, kad buvo permokėta net 8 kartus! Kodėl? Ogi dėl labai paprastos priežasties. Atskiros regioninių gydymo įstaigų sukurtos elektroninės sistemos (jų yra 8) turėjo būti integruotos į vieningą visą šalį apimančią sistemą. Tačiau tai nebuvo padaryta. Užuot pasamdžius informacinių technologijų įmonę ir užsakius vieningą programą visoms įstaigoms, šios kiekviena pirko paslaugas atskirai, o dabar vargstama bandant visas skirtingas programas sujungti į vieną veikiančią. Kol kas tai sekasi sunkiai. Dar 2013 metų lapkritį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad ministerija, kurdama nacionalinės elektroninės sveikatos sistemą ir 2005 metais sudariusi sutartį su bendrove „Etnomedijos Intercentras“, vėliau nepaisė daugelio sutarties sąlygų, neužtikrino atliktų darbų finansavimo. Dėl šių priežasčių teismas priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, pagal kurią ministerija, be jau iššvaistytų milijonų, dar turėjo sumokėti daugiau kaip 650 tūkst. eurų bendrovei už patirtą žalą. Sudėjus šią sumą su jau anksčiau įmonei sumokėtu avansu, bylinėjimosi išlaidomis, žala valstybei siekė daugiau kaip milijoną eurų. Iškart po šio sprendimo Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupė organizavo posėdį, kuriame aptarė Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomo e. sveikatos projekto įgyvendinimą. Taip pat domėjosi, kokių veiksmų ministerija ėmėsi, kad išaiškintų darbuotojus, dėl kurių kaltės valstybei padaryta didžiulė žala. Net buvo įvardytas asmuo, padėjęs parašą ant sutarties su rangovu. Tai tuometis Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Haroldas Baubinas, iš viso šio skandalo išlipęs sausas. Jis tik buvo atleistas iš darbo. Štai jums pavyzdys, kaip paprasta išsisukti, kai dėl savo nekompetencijos (o gal noro pasipelnyti?) apiplėši ne konkretų žmogų, o visus, šiuo atveju, valstybę. Pernai gruodį pateikiau Seimui Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, kuriomis gerokai griežtinama asmeninė atsakomybė valstybės tarnautojams, savo veiksmais padariusiems žalos valstybei. Pataisoms įsigaliojus, materialinė žala būtų išskaičiuojama iš asmens algos. Iki šiol įstatyme buvo įteisinta ne prievolė išreikalauti žalą, o tik teisė. Tiesa, prieš reikalaujant prisidirbusį valdininką sumokėti iš savo kišenės, dar būtina įrodyti, kad jis košės privirė tyčia. O tai sunkiausia dalis. Dažniausiai juodi darbeliai pateisinami neišmanymu. O kas baudžia už nežinojimą? Bet grįžkime prie e. sveikatos projekto, į kurį buvo investuotos didžiulės sumos ir kuris tapo akmeniu po kaklu patiems sveikatos priežiūros sistemos darbuotojams. O jis gi turėjo palengvinti jų darbą. Neseniai auditą (jau antrąjį) atlikusi Valstybės kontrolė konstatavo, jog e. sveikatos sistema naudojamasi pasyviai. Kadangi kuriama nevykusiai, ji nuolat „lūžta“, gydytojams tenka kartoti tuos pačius veiksmus, vienam pradėjus suvedinėti medicininius duomenis, kitas šio proceso pratęsti negali, nes neleidžia sistema. Medikai pripažįsta, kad darbas suvedinėjant informaciją suryja labai daug laiko, todėl jiems daug paprasčiau viską užrašyti ant popieriaus. Slaugytojos ir laboratorijų darbuotojai suvedinėti duomenų apie tyrimus, atliktas procedūras išvis neturi galimybės, nors tai buvo numatyta e. sveikatos plėtros programoje. Gydymo įstaigose nemaža dalis gydytojų dar net nėra supažindinti su sistema ir neturi prieigos, nes mokymai vyksta labai vangiai. O žinote, kodėl ši sistema Lietuvoje greičiausiai niekada neveiks taip, kaip turėtų? Ogi todėl, kad bent jau didžiosios miestų klinikos yra įsivėlusios į nesibaigiantį ir nuožmų konkurencijos karą. Tai, kad jos staiga ims bendradarbiauti ir dalintis pacientų ligos istorijomis, tėra utopija. Vis neduoda ramybės įkyrus klausimas: kodėl estams pavyko sistemą sukurti sklandžiai ir palyginti labai nebrangiai? Taip, mus ir čia aplenkė sumanieji kaimynai, dar prieš startuojant mūsų e. sveikatos projektui, draugiškai siūlę savo žinias ir patirtį. Sveikatos apsaugos ministerijos klerkai entuziastingai linkčiojo galvomis ir žadėjo geru pavyzdžiu būtinai pasinaudoti. Bet išėjo, kaip išėjo. Ką padarė estai? Estijoje e. sveikatos sistema puikiai veikia nuo 2010 metų. Jai sukurti išleista 12 mln. eurų. Paslaptis paprasta – jie įdiegė techniškai visiškai nesudėtingą programą, kurią pamažu vis tobulina, išplėsdami jos funkcionalumą. Kaimynai sėkmingai įdiegė ir elektroninio recepto sistemą. Dabar ten net 85 receptų išrašomi elektroniniu būdu. (Kiek e. receptų jums jau išrašė? Man kol kas nė vieno. Iki šiol į vaistinę nešuosi popierėlį. ) Estijoje taip pat veikia pacientų portalas, kuriame pasirašomi sutikimai dėl kraujo, organų donorystės, matoma visa išrašytų receptų istorija. Pacientai taip pat gali matyti, kas ir kada peržiūrėjo įrašus. Už e. sveikatos projektų vykdymą Estijoje atsakingas e. sveikatos fondas, kurį prieš penkerius metus įsteigė Socialinių reikalų ministerija kartu su socialiniais partneriais – ligoninėmis ir asociacijomis. Fondas valdomas valdybos, o šiai atstovauja steigėjų paskirti atstovai. Šiuo metu jame dirba 22 specialistai. Seimo Audito komitete apsilankę Valstybės kontrolės atstovai liūdnai pripažino, kad Lietuvoje nemokama planuoti ir valdyti investicijų. Ir nepaisant to, kad auditą atlikę valstybės kontrolieriai perdavė kai kurią informaciją Specialiųjų tyrimų tarnybai, dar kartą įpareigojo ministeriją ištaisyti klaidas ir jų nekartoti, e. sveikatos projektas toliau vykdomas ir planuojamas. Numatyta ketvirtajame etape investuoti dar 28 mln. eurų. Vien už informacinės sistemos programos palaikymą Registrų centrui per metus sumokama 1 mln. eurų. Ar galime sau leisti nieko nedaryti ir stebėti, kaip būsime dar kartą apiplėšti? Negalime. Seimo Antikorupcijos komisija, įgijusi laikinosios komisijos įgaliojimus, aiškinsis, kas vis dėl to kaltas, kad e. sveikatos projektas atsidūrė aklavietėje. Ir tai tebus pirmas svarbus žingsnis. Bet jį būtina žengti.

Agnes Bilotaites informacija