TILS vadovas: pranešėjų apsauga neturėtų būti patikėta vienai institucijai
Iniciatyva parengti Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą – sveikintina, tačiau projektas yra tobulintinas, nes pranešėjų apsauga neturėtų būti patikėta vienintelei institucijai – prokuratūrai, sako „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas.

 

 

 

 
„Džiugu matyti, kad politikai galų gale skyrė dėmesio pranešėjų apsaugos klausimams, gerai, kad atsirado įstatymo projektas, bet dabartinį įstatymo projektą dar reikia tobulinti. Jei Seimas priims įstatymą, kaip jis surašytas, tai bus blogas įstatymas. Dabar yra didelė tikimybė, kad daug ką spręstų viena galinga institucija, prokuratūra. Tai nėra pats tvariausias veikimas, mano akimis“, – BNS sakė S.Muravjovas.
Anot TILS vadovo, kuris buvo vienas iš 17 Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą rengusios darbo grupės narių, dabartinis projektas nepakankamai skatina vadovus sudaryti sąlygas, kad žmones jau pačioje įstaigoje galėtų konfidencialiai pranešti apie pastebėtas negeroves.
„Dabar įstatymas neskatina pakankamai įstaigų vadovų imtis veiksmų savo įstaigoj ir padaryti taip, kad žmonės žinotų, jog gali pranešti saugiai, kad organizacijos vadovybė skatina atvirą bendravimą ir yra pasiruošusi įsiklausyti į bet kokį nuogąstavimą“, – sakė S.Muravjovas.
„Įstatymas tai pat skatina klijuoti etiketes, nes dabar viena institucija spręs, ar esate pranešėjas ar ne. Pasaulinė praktika yra šiek tiek kitokia, jei praneši, praneši tikėdamas, kad nori padaryti gerai, ieškai būdų praneši apie viešo intereso pažeidimą arba paprasčiausiai pranešti apie kokį nors piktnaudžiavimą, iš principo jau esi pranešėjas. Labai svarbu padaryti taip, kad žmonės, kurie praneša apie labai svarbų dalyką, netaptų procedūrų ir biurokratizmo įkaitiais, nes aišku, kad tai nepaskatins žmonių pranešti“, – kalbėjo TILS vadovas.
Klausiamas, kaip siūlytų tobulinti projektą, S.Muravjovas sakė, jog dabartinis dokumentas – startinė pozicija, ir dėl konkrečių formuluočių diskutuojama ir tariamasi bus rudenį Seime, pradėjus svarstymą.
„Reikia padaryti šiek tiek tvariau, kad neatsirastų Lietuvoje viena įstaiga ir žmonių akyse būtų atsakinga už pranešėjų apsaugą. Pranešėjų apsauga prasideda nuo kiekvienos organizacijos, nuo kiekvieno vadovo, administracijos, kuri aiškiai turėtų transliuoti žinią, kad žmonės, pamatę, kad kažkas yra negerai, būtų skatinami ateiti, papasakoti, būtų galima tai padaryti konfidencialiai“, – savo pastebėjimus išsakė TILS vadovas.
Seime įregistruotas darbo grupės parengtas projektas numato, kad visų pirma turėtų būti kiek įmanoma užtikrinamas informaciją apie pažeidimus pateikusių asmenų konfidencialumas.
Tapatybę identifikuoti leidžiantys pranešėjo duomenys galėtų būti pateikti tik tam asmeniui ar institucijai, kuri nagrinėja informaciją apie pažeidimą, būtų nustatoma, kad informacija apie pranešėjus tyrime nedalyvaujantiems asmenims negali būti teikiama.
Taip pat pateikus informaciją apie pažeidimą nuo to momento prieš pranešėją būtų draudžiama imtis drausminio poveikio priemonių, atleisti jį iš darbo, pažeminti pareigose, perkelti į kitą darbo vietą arba taikyti bet kokias kitas neigiamo poveikio priemones kaip bauginimas, priekabiavimas, grasinimai susidoroti, atlyginimo sumažinimas, darbo valandų pakeitimas ir t.t.
Draudimas daryti neigiamą poveikį pranešėjui galiotų dvejus metus po galutinio sprendimo priėmimo tiriant asmens pateiktą informaciją apie pažeidimą.
Taip pat įstatyme nustatyta galimybė pranešėją, kuris dalyvavo darant pažeidimus, bet apie juos pranešė, atleisti nuo atsakomybės.
Darbo grupėje dalyvavo parlamentarai, Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos teisės instituto, Valstybinės darbo inspekcijos, Nacionalinės kovos su korupcija asociacijos bei „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovai.
Seimo valdybos sprendimu Pranešėjų apsaugos įstatymo projektas įtrauktas į Seimo rudens sesijos darbų programą.
 www.diena.lt 2017 07 14